- nulėmimas
- nulėmìmas sm. (2), nulė́mimas (1) KII330 1. → 1 nulemti 1: Dievų nulėmimui reikia prilinkti rš. Tas nulėmimas … esti neatmainomas SE62. Ką ištaiso nulėmimas alba išrinkimas deiviškasis? MT171. 2. sprendimas, nutarimas: Būdami paklusnūs vyriausiojo krivės nulėmimui, nutarė suimti senelį LzP. 3. nustatymas: Augymę tą nuleidau į Vilnių dėl nulėmimo jos vardo P. 4. įvertinimas, įkainojimas: O jei kas to nor išvaduoti, tasai penktą dalį teduodi aukščiaus nulėmimo BB3Moz27,13. \ lėmimas; nulėmimas; užlėmimas
Dictionary of the Lithuanian Language.